pirtis

pirtìs sf. (4) 1. DK19, Lex78, SD130, R, N, K, J, Šlčn, Tvr, Dglš tam tikras pastatas ar patalpa, kur maudomasi, vanojamasi: Pirtỹ pečius iš akmų (akmenų) Nmč. Karantiną pabėgėliams uždėjo, į pir̃tį visus varė Krš. Moterys ateina pirtiñ po liuobai Ob. Laumės prausės pirtiñ (ps.) Kb. Dzūkijos pirtys buvo skirtos vanotis, bet prireikus jas panaudodavo ir linams minti rš. Nebtverdamos nu karščio, mukęs laukan iš pirtie S.Dauk. Iš pir̃ts (pirties) parėjo Nm. Pirtelýtė tokia gera, nedicka Ob. Vaikščio[ja] martelė po pirtelę, ne viena martelė, drauge bobelė JV829. Pirtelė, pirtikė I. | Pirtỹ pirčiausia (labai karšta) Dglš. ^ Pirtis jaują vainoj, o abi suodinos B. Ojė, koks raudonas – kaip iš pirtiẽs! Mžš. Prikūrenta gryčia kaip pirtìs Srv. Eina pirtin juodas, išeina raudonas (vėžys) Jrg. Pana pirtyj, kasos lauke (morka) Jrg. Lašai pir̃tį pargriauna (paršiukai žinda kiaulę) Pnd, An, Všn. 2. pėrimasis, maudymasis: Kogi šiandie teip anksti pirtìs? Mžš. Pirtiẽs nenoriu aš, karšta Vdžg. Pirtès nebuvo OG242. Dėkui až pir̃tį OG242. ^ Pūkščia kai velnias po pir̃čiai Zr. Iš pirties išejęs sudrimbi (iš klaidų mokomasi) B. ║ prk. mušimas; barimas: Nujaučia šuo pirtį ir meilinasi prie žmonių rš. Tik ko pirtiẽs nedavė Lp. Vaikai, liaukitės, duosiu pir̃tį! Vs. Nepristok, ba dar pir̃tį duos! Vrn. Kad uždavė pirtiẽs, tuojau prisipažino Rz. Čia visiem užeis pirtis Slm. O nesutikdamas galėjai su juo ginčytis, iš jo įsikarščiavusio galėjai gauti pirties, bet apsisukęs jis vėl pamiršdavo, vėl gražiai kalbėdavo J.Balč. Tik tu kartą gausi pirtį B. Jiem dabar bus pirtìs! Pc. 3. R83, K, Dkš, Pun pastatas ar patalpa, kur džiovinami ir minami linai: Kur linus mina, pirtimì vadina Klvr. Linus mina pirtiñ Sn. Neperkūryk pir̃tį – linai sugruzdės Grš. Pirty yra šeši ardai, vis po dvi kartis, ant jų deda linus Lkč. Užnemunės zanavykams ir kapsams pirtis – tai specialus pastatas linams džiovinti ir minti rš. ^ Nesijuok, kad kaimyno pirtis dega, – degs ir tavo Mrj. ║ vienu kartu padžiaunamų linų ar javų kiekis: Išmynėm visą pir̃tį linų Tvr. Kiek pirtų̃ linų buvo? Ad. Linų buvo dvi pir̃tes OG242. Nuo kiekvienos pirties ima sau po kelias saujas linų BsPIV16. Pridžiovė jau nu rytmečio pirmąją pirtį, išdžiovino i pradėjo minti Pln. Dvi pirtìs jau buvom iškūlę Slnt. 4. Eig, Grg, Ms jauja kluone linams ar javams džiovinti prieš minant ar kuliant, duba, pakura: Pirtìs pilna rugių End. O tėvalis pirties pečių keravo[ja], juk dar tebkulam Plt. Bernas ... nuej[o] į jaują ir ant pirtie atsigulė TDrVII135. Linų nesėjam, i pirtiẽs nereik Slnt. Dūmų kaip į pir̃tį Dov. Žemaičiai pirtimi vadina jaują kluone, o pastatą, kuriame prausiasi, vadina perene rš. 5. prastas, menkas gyvenamasis namas, trobelė: Sudegė mano pirtìs, neturiu kur būt Drsk. Kap tę tokioj pirtyj da jiej ir gyvena?! Pns. Ji turi savo pirtùkę Rdm.

◊ į pir̃tį įkùrti Šts į bėdą įstumti.

kruvinà pirtìs BŽ30 žudynės, skerdynės.

kìškis pir̃tį kūrẽna Slm sakoma, kai rūkas pakyla ant pievų, laukų. pir̃tį iškélti (iškūrénti, iškūrìnti Lp, Alv, kūrénti Skdt, pakélti, pakùrti, sukùrti Slm, suruõšti, užkùrti) imti į nagą, prigriebti, išperti, mušti: Kai iškélsiu gerą pir̃tį, tai viską pasakysi! Gdl. Iškūrens da ir jam pirtį! Ds. Aš pakélsiu tau pir̃tį, tai tu nurimsi! Šlv. Aš tau kai pakùrsiu pir̃tį už tokius darbelius! An. Vagiui suruošė pirtį rš. Tai dabar motina užkurs pirtį, o dar, ko gero, ir valgyti nepaliks rš.